Pavyzdys kodėl greitųjų kreditų geriau neimti

Galvojate pasiimti „greituką“? Geriau to nedarykite. Bent taip pataria vienas nuolat kreditus ėmęs amerikietis. Jaunuolis skolindavosi norėdamas padengti ankstesnius savo įsiskolinimus ir galiausiai pats pripažino, kad būdamas finansinėje duobėje tiesiog privalėjo pamiršti savo principus ir kreiptis į artimus žmones.

Siūlome perskaityti istoriją, kurią pats žmogus prieš kurį laiką nusiuntė Jungtinių Valstijų žiniasklaidai.

Kaip viskas prasidėjo. Buvau jaunas ir nepatyręs, tad pirmą paskolą paėmiau vos 20-ies metų. Turėjau sumokėti įvairius mokesčius ir kažkodėl pagalvojau, jog paskolos ėmimas būtų geriausias problemos sprendimo būdas. Buvau matęs ne vieną reklamą, kaip žmonės ima paskolą ir jose jie atrodydavo laimingi, nevaržomi.

Mano pirmoji paskola. Aš paprasčiausiai negalėjau patikėti, kaip lengvai galima gauti pirmuosius 200 dolerių. Paprasčiausiai turėjau užpildyti kelias nesudėtingas formas ir jau turėjau galimybę paimti paskolą iki 400 dolerių. Nors man buvo aktyviai siūloma imti visą paskolą iškart, aš sugebėjau atsilaikyti pagundai ir nusprendžiau paimti 230 dolerių. Man buvo įteiktas 200 dolerių čekis, 30 dolerių aš iškart turėjau sumokėti, kadangi mano palūkanų norma buvo apie 15 proc. Tai mane truputį nustebino, kadangi skolinausi vos dvejoms savaitėms.

Laikas grąžinti. Net pats nespėjau pajusti kaip greitai praėjo dvi savaitės. Visgi, didesnių įplaukų negavau ir pinigų atiduoti negalėjau. Man iškart buvo pasiūlyta išeitis paimti dar vieną panašią paskolą, t.y. dar dvejoms savaitėms pasiskolinti 200 dolerių. Paėmęs kitą paskolą, aš galėjau iškart atiduoti pirmąją ir turėti papildomo laiko, tiesa tai, žinoma, kainavo dar 30 papildomų dolerių.

Daug pinigų į balą. Žinant tai, jog mano mieste paskolas dalino daugiau vietų, nei buvo galima į mašiną įsipilti kuro, man buvo labai paprasta imti vieną paskolą po kitos, kad padengčiau senąsias. Sykį paėmiau kiek didesnę paskolą , kad dengčiau senąją. Aš nuoširdžiai tikėjau, jog tai – paskutinis kartas, tad savo poelgį išties pateisinau.

Puolė į neviltį. Mano pajamos nebuvo labai didelės, o laikui bėgant turėjau grąžinti vis didesnes sumas. Prieš du mėnesius aš buvau pasiėmęs kreditus keturiose skirtingose bendrovėse. Teko skolintis dar 900 dolerių, kuriuos taip pat turėjau atiduoti per dvi savaites, o palūkanos siekė 135 dolerius. Net nenoriu įsivaizduoti kiek daug sunkiai uždirbtų pinigų paprasčiausiai turėjau sumokėti. Neįsivaizdavau, kaip teisėtai ir lengvai išbristi iš šios duobės. Nežinojau, kaip man greitai uždirbti daugiau pinigų, kad visos skolos išnyktų kuo greičiau. Galiausiai pradėjau dirbti be pietų pertraukų, kad uždirbčiau kuo daugiau.

Suprato klydęs. Norėjau, jog „finansinis angelas“ staiga nusileistų iš dangaus ir išgelbėtų mane, nuo mano paties kvailumo. Paskaičiavęs savo paimtų kreditų palūkanas, pradėjau suprasti savo klaidas. Palūkanos siekė net 390 proc. Grąžinau metų pradžioje paimtą kreditą, sumokėdamas milžiniškas palūkanas. Grąžinęs kreditą nuėjau pas savo viršininką, prašiau jo papildomo darbo, kad galėčiau bent šiek tiek papildomai užsidirbti.

Pavyko atidirbti. Per šešis mėnesius man pavyko grąžinti kreditus. Tai nebuvo idealus laikotarpis, tačiau nuo to laiko galėjau ramiau skaičiuoti savo finansus. Galvodamas apie praeitį aš suprantu, kad paprasčiausiai galėjau nusižengi savo principams ir pritrūkęs pinigų kreiptis į giminaitį ar draugą. Be to, galėjau susirasti darbą naktinėje pamainoje ar paprasčiausiai parduoti savo ganėtinai vertingą DVD kolekciją, tačiau aš to nepadariau ir įklimpau į niekingą „lengvų ir greitų“ pinigų liūną.